- žardyti
- žárdyti, -o (-ija Jn(Kv), K.Būg, FrnW, NdŽ, KŽ, žárdžia K.Būg(Ds)), -ė (-ijo Ėr) tr. Rtr, Š, DŽ, KŽ, žardýti, žar̃do, žar̃dė
1. M, L, LzŽ, Kin krauti į žardą džiovinti: Sustato pagalius, sudeda kartis ir žárdo linus Všk. Žirnius žárdyti į žardus J. Tai žárdom [žirnius], tuoj žalius suveža, sukrauna sukrauna žarduos Plvn. Žirnius žárdžia Ds. Žardoma nuo apačios į viršų, kad geriau apsaugotų nuo lietaus LEXXXV173. Kai vėjas, labai negera žirniai žárdyt, – žemėn verčia Užp. Tie žardai žardýt žirniam, lubinam, bulbieniam Strn. Reikia vežtie žirniai iš lauko namo žárdytie Km. Po pusrytės vaikis linus veš į marką, o gaspadorius sėminis žárdys, ka nesukaistų Kl. Reik žárdyti sėminis an pečiaus viršaus Krtn. Linus šukuos i žárdys į žardus Lkž. Baigiam kar̃šti, tuoj eisim žárdyt, kad nesukaistų [linai] Sml. Tas galvas sėmenų liuobam žárdyti į žardus Lnk. Kad nušukuoja [linus], tada tas galvenas žárdo Alz. Nurautas kanapes žárdom an kuolų Slk. Reikia eit bulbieniai žárdyt Plš. Žaginiuos žar̃do [miežius] Avl. Pasrodė, kaip in lietų panašu, tai dui ir kraut, ir žárdyt, ir dengt šieną Slk. Vasarojų ne an dviejų žárdo žaginių, o an trijų, kad geriau laikytųs Svn. | prk.: Vaikščiodama ūliodama [panelė] akmenėlius žardė, ir nei vienas akmenėlis ugnelės nerodė (d.) Lp. Bangos viena kitą gainiojo, žárdė NdŽ. Vis tą obuolį žárdė (į žnyples suimti norėjo) J.Jabl. | refl. NdŽ. | prk.: Dantys žárdosi NdŽ.
2. NdŽ, DŽ1 žardą tverti: Žar̃džiamą tvorą užtvėrė Trg. Jie dabar žardą žárdo J.Jabl. Jau čėsas žárdyti žardieną Kv.
3. refl. prk. priekaištauti, akis draskyti: Čia tau ne namie žárdytis Ktk.
◊ akìs žárdyti Sld, Slk gėdinti, priekaištauti: Tai da tau akių̃ niekas nežárdo Trgn. Nenorėjau aš jam prie svieto akių̃ žárdyt, tai nutylėjau Zr. Dabar negaliu iš namų nosies iškišt – kožnas žárdo akìs Ktk.\ žardyti; apžardyti; atžardyti; įžardyti; išžardyti; nužardyti; pažardyti; prižardyti; sužardyti; užžardyti
Dictionary of the Lithuanian Language.